čiuptelėjimas

čiùptelėjimas sm. (1) → čiuptelėti: 1. Vieno čiùptelėjimas (suėmimas) kitiem baimės įvarė Vlkv. 2. Dėl to čiùptelėjimo mergėsė kad supyko! Jnšk. 3. Autorius tiek kuklus, jog išklausęs visų šiurkščių „čiuptelėjimų“ vargu bau beišdrįs daugiau ką skelbti Vaižg.